Apie medicinos pažangą net nereikia kalbėti, nes prieš kelis dešimtmečius sunku būtų buvę ir įsivaizduoti, kad vakcina nuo naujos ligos gali būti sukurta, išbandyta ir paleista į masinę gamybą per vienus ar kelerius metus. Dabar už tai galime padėkoti technologijoms, kuriomis esame gąsdinami.
Dirbtinis intelektas ir technologijos jau šiandien leidžia mums daug tiksliau numatyti ligų plitimą ir galimus protrūkius atsižvelgiant į žmonių judėjimą, klimatą ir kt. Anksčiau tokių galimybių neturėjome, o panašioms prognozėms sumodeliuoti būtų reikėję nemažai laiko ir daug žmogiškųjų išteklių.
Konkrečių pavyzdžių toli ieškoti nereikia. „Macaw“ bendradarbiaudami su „Microsoft“ dar balandžio mėnesio pradžioje pristatė pagalbininką – automatinį pokalbių robotą medicinos darbuotojams, kurį naudodami Nyderlandų ir kitų šalių gydytojai gali daug lengviau aptarnauti didelius kiekius pacientų, potencialiai sergančių COVID-19.
Net kalbant apie resursų valdymą, dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis yra nepakeičiami. Pasaulinės pandemijos akivaizdoje kaip niekada svarbu greitai reaguoti ir tinkamai koordinuoti. Be dabartinių technologijų to įsivaizduoti negalime.
Robotai išgelbėjo nuo ekonominio kracho
Robotai jau šiandien palengva keičia kasdienį mūsų gyvenimą: nuo namų tvarkymo iki darbo gamykloje. Yra sakančių, kad būtent dėl robotų daug žmonių taps bedarbiais. Taip tikrai nebus. Robotizacija ir robotai per pandemiją neleido mūsų ekonomikoms žlugti, nes sugebėjo užtikrinti nenutrūkstamą maisto ir kitų prekių tiekimą į mūsų namus ir kartu apsaugoti kiekvieno iš mūsų sveikatą. Patikėkite, prieš 50 metų padėtis būtų visai kitokia ir pandemija būtų kirtusi daug skaudžiau.
Taip, robotai pakeis mechaninius ir monotoninius darbus, ir žmonės turės su tuo susitaikyti, bet robotams visada reikės juos prižiūrinčio ir tobulinančio žmogaus. Manantiems, kad gamyklos ir šimtų robotų priežiūrai pakaks vieno žmogaus, turiu pasakyti, kad tai visiška netiesa. Atlikti tyrimai rodo, kad vienas robotas gali pakeisti nuo kelių iki keliolikos žmonių, bet reikia nepamiršti, kad atsiras poreikis žmonių, kurie taisys ir prižiūrės įrenginius. Robotai nepaliks mūsų be darbo.
Taip pat yra sakančių, kad žmonėms bus labai sunku prisitaikyti prie naujų sąlygų, mat ne kiekvienas sugebės naudotis kompiuteriu, išmanyti naujas technologijas ir jomis grindžiamas sistemas. Karantinas įrodė, kad prisitaikyti gali daugelis ir tam tereikia kelių dienų – tiek valstybinės institucijos, tiek niekada nuotoliniu būdu nedirbusios bendrovės labai greitai perprato technologijas ir šiandien jas taiko kasdieniams darbams.
Be to, Pasaulio ekonomikos forumo išleistoje ataskaitoje apie ateities darbus skelbiama, kad iki 2022-ųjų metų pasaulyje dėl dirbtinio intelekto ir robotikos technologijų plėtros bus sukurta 58 milijonais darbo vietų daugiau nei dėl to išnyksiantis tam tikrų specialistų poreikis. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad dėl tokios technologijų plėtros bendrovės privalės investuoti milijardus į darbuotojų mokymą dirbti su naujausiomis technologijomis.
Todėl atėjo laikas „grįžti į mokyklą“
Pasaulis pasikeitė ir turime prie jo prisitaikyti. Rodos, kiekvienas iš mūsų bent trumpam turėsime grįžti į „mokyklos suolą“, nes išmokti turime labai daug – nuo technologijų iki visuomenės socialinių pokyčių.
Kaip? Pateiksiu tik vieną pavyzdį. 2018-ais metais Suomijos vyriausybė sukūrė programą, kurios tikslas – per penkerius metus 1 proc. gyventojų išmokyti suprasti dirbtinio intelekto ir ateities technologijas ir jomis naudotis.
Ar tai niekur negirdėta ir nematyta naujovė? Turbūt, kad ne, nes panašių iniciatyvų, tik daug mažesnio masto, yra apstu, bet Suomija – puikus pavyzdys, kaip valstybė geba reaguoti į pokyčius ir prie jų prisitaikyti – ir daro tai daug greičiau nei visi kiti.
Suprantama, kad kiekvieną iš mūsų kausto baimė, nes atrodo, kad viską, ką gyvenime mokėjome – reikės išmokti iš naujo. Pasaulis keičiasi taip greitai, kad labai greitai mūsų žinios ir gebėjimai sensta, ir mes vėl turime „grįžti į mokyklą“ ir nuolatos mokytis to, ko reikalauja nauja aplinka ir technologijos.
Klausite, kas turėtų būti už tai atsakingas? Atsakingi esame visi – nuo mokyklos ir mūsų švietimo sistemos iki privačių bendrovių, kurios daug daugiau dėmesio turi skirti darbuotojų tobulinimui įvairiose srityse.
